Standartinis vairuotojo pažymėjimas efektyviau įgyvendina laisvą asmenų judėjimą
Lietuvoje išduodamas vairuotojo pažymėjimas galioja visoje Europos Sąjungoje ir Europos ekonominės erdvės šalyse, jis pripažįstamas ir 1968 m. Vienos konvenciją pripažįstančiose užsienio šalyse, išskyrus Jungtinius Arabų Emyratus, su kuriais Lietuva siekia atskiro susitarimo
Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą suteikė daugiau judėjimo galimybių. Kad tai įvyktų, šalys narės susitarė ir 2006 m. direktyva dėl vairuotojo pažymėjimų, kuri visa apimtimi Lietuvoje įsigaliojo 2013 m. sausį, dar kartą patvirtino nuostatą, jog vairuotojo pažymėjimai yra tarpusavyje pripažįstami.
Tuo pačiu teisės aktu Europos Sąjungos valstybės konstatavo, jog 110 skirtingų vairuotojo pažymėjimų kelia skaidrumo problemų piliečiams, nes klastojami dokumentai, kurie kartais yra kelių dešimčių metų senumo, todėl įsipareigota pereiti prie naujo Europos Sąjungos pavyzdžio pažymėjimo, kurį Lietuva išduoda nuo 2005 m. lapkričio 1 d.
„Europa suvienodino vairuotojo pažymėjimą kaip dokumentą, bet ne taisykles, pagal kurias suteikiama teisė vairuoti ir vykdoma jos kontrolė“, – sako valstybės įmonės generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas.
Pasak S. Šumino, kartu su atsivėrusia platesne laisvo judėjimo erdve atrasti ir bendradarbiavimo privalumai, padedantys kovoti su vadinamuoju „vairuotojo pažymėjimų turizmu“. Terminas taikomas atvejams, kuomet teisę vairuoti praradę ar jos net neįgiję asmenys siekia apeiti vienos šalies taisykles kitoje šalyje. Nereti atvejai, kai siekiama antro (atsarginio) vairuotojo pažymėjimo tuo atveju, jei už pažeidimą teisė vairuoti būtų apribota.
Vienas „Regitros“ vadovų pasakoja atvejį, kuomet iš vokiečių kolegos buvo gautas paklausimas patikrinti Vokietijoje gyvenančio tautiečio vairuotojo pažymėjimo galiojimo trukmę. Atvejis įstrigo, nes laiške buvo sakinys, jog prašomas patikrinti vairuotojas vairuoja labai nekultūringai. Patikrinus registrą paaiškėjo, jog asmeniui jau prieš trejus metus Lietuvoje buvo atimta teisė vairuoti dėl jo neblaivumo, vairuotojo pažymėjimas policijos sunaikintas, o bandymas 2014 m. išlaikyti vairavimo egzaminą iš naujo baigėsi be rezultato. Šie duomenys buvo perduoti kolegoms į Vokietiją. Akivaizdu, kad gudravęs asmuo turės problemų ir dėl dokumento klastojimo.
Dėl tokių atvejų, kurie meta dėmę mūsų šaliai, seno tipo laminuotus vairuotojo pažymėjimus turintys asmenys ir raginami juos pasikeisti, nes be apsaugos priemonių apsitrynusį dokumentą lengva padirbti ir tuo naudojasi kelių eismo taisykles nuolat pažeidžiantys asmenys.
Primintina, kad seno pavyzdžio laminuoti pažymėjimai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu baigs galioti po trijų dienų – 2017 m. vasario 3 d. Palyginti su kitomis Baltijos šalimis, Lietuva vairuotojo pažymėjimų keitimui skyrė ilgiausią – 15 metų – laikotarpį.
Vairuotojo pažymėjimo įrašai – skaitmeniniai kodai
Vairuotojo pažymėjime užsienio kalbomis rašomas tik pats dokumento pavadinimas. Kiti įrašai yra sunumeruoti, kad atitiktų direktyvos nuostatas ir būtų vienodai suprantami visų kelių eismo priežiūros pareigūnų.
Antai, direktyvos 13 straipsnio 2 punktas imperatyviai nurodo, kad bet kuri iki 2013 m. sausio 19 d. suteikta teisė vairuoti negali būti atimta arba kitaip apribota. Ir nors kinta tam tikrai kategorijai priskiriamos transporto priemonės, pagal šią nuostatą teisė jas vairuoti neprarandama.
Taigi iki 2013 m. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, lengvųjų automobilių (B kategorijos) vairuotojo pažymėjimai apėmė trirates, pagal šiandieninį skirstymą į motociklų (A) kategoriją patenkančias transporto priemones. Todėl vairuotojo pažymėjimo keitimo procedūroje tokiems atvejams numatyti specialūs kodai (žymenys „79 (tri)“; „79 (tri cycles)“ arba „79.03“, įrašomi vairuotojo pažymėjimo 12 grafoje „Kita informacija“).
Pradedančiųjų vairuotojų ugdymo tradicijos skirtingos
Lietuvoje išduotas vairuotojo pažymėjimas paminėtose šalyse galioja nepaisant, ar jis išduotas dvejų metų galiojimo terminui (pradedantiesiems vairuotojams) ar maksimaliam 10 metų galiojimo terminui.
Įprasta vairavimo kultūros ugdymo praktika yra tokia, jog kiekviena šalis taiko tam tikrus apribojimus pradedantiesiems vairuotojams, siekdama sumažinti riziką jiems patekti į eismo įvykius.
„Šalis pasirenka taikyti tokius apribojimus, kurie, manoma, yra efektyviausi ir apsaugantys nepatyrusius vairuotojus bei kitus eismo dalyvius“, – teigia „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas. Pasak jo, todėl prasminga lyginti ne konkretaus vieno apribojimo taikymą pradedantiesiems vairuotojams visose šalyse, tačiau jų visumą nacionalinėse valstybėse taikomų kelių eismo taisyklių kontekste. „Juk jeigu tam tikra priemonė duoda pozityvių rezultatų vienoje šalyje, kitoje šalyje ji gali būti visiškai neefektyvi“, – aiškina S. Šuminas.
Pasak S. Šumino, pradedantiesiems vairuotojams taikomi apribojimai gali būti labai įvairūs: tai ir greičio ribojimas, ir nulio (0) promilių alkoholio koncentracija kraujyje, taip pat specialios sąlygos prarasti teisę vairuoti už tam tikrus kelių eismo taisyklių pažeidimus arba privalomi tobulinimosi kursai pažeidėjams. Prie tokių apribojimų priskirtina, ir pradedančiųjų vairuotojų transporto priemonių ženklinimas, draudimas vairuoti tamsiu paros metu, draudimas vežti bendraamžius keleivius ir pan.
Šiuo metu kiekviena šalis sprendžia, kokias priemones taikyti nacionaliniu lygiu.
Pradedantieji vairuotojai, vykdami atostogų į kitą šalį, su ES šalių kelių eismo taisyklėmis gali susipažinti Europos Komisijos puslapyje Saugus eismas vykstant į užsienį.
Globalaus vairavimo galimybes padidintų prisijungimas prie Ženevos konvencijos
„Regitra“ kelerius metus pasisako už Lietuvos prisijungimą prie Ženevos konvencijos. Paskutinį kartą tokiam Susisiekimo ministerijos pasiūlymui Vidaus reikalų ministerija pritarė praėjusių metų lapkričio viduryje. Tiek 1968 m. Vienos, tiek 1949 m. Ženevos konvencijas ratifikavusios šalys pripažįsta ne tik tarptautinius, bet ir nacionalinius Europos Sąjungos pavyzdžio vairuotojo pažymėjimus. Šiuo metu Lietuva prisijungusi tik prie Vienos konvencijos, tad planuojant kelionę už Europos Sąjungos ribų, verta pasitikrinti, ar tokia galimybė atitinkamoje šalyje bus. Nuorodos į konvencijas skelbiamos „Regitros“ interneto svetainėje.
„Patarčiau ne tik pasižiūrėti, ar šalis prisijungusi prie konvencijos, bet papildomai kreiptis į tos šalies atstovybę, nes pasitaiko atvejų, kaip, pavyzdžiui, Jungtinių Arabų Emyratų pavyzdys – formaliai dokumentą patvirtinę, praktiškai tų nuostatų netaiko“, – pataria S. Šuminas.
Pasak „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojo, dėl Lietuvos vairuotojų teisės vairuoti Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Vidaus reikalų ministerija baigia derinti atskiro memorandumo projektą, šiame projekte ministerijai talkino „Regitros“ specialistai.
„Regitra“ sutiktų išduoti tarptautinius vairuotojo pažymėjimus
„Regitra“ kaip vairavimo teisę suteikianti ir šią teisę patvirtinančius dokumentus išduodanti institucija gali teikti kompetentingą pagalbą ir konsultacijas reikiamiems teisinio reguliavimo pakeitimams, kad tinkamai pasirengtų ir vykdytų tarptautinių pažymėjimų išdavimo veiklą.
Pagrindiniai darbai, kad Lietuvos vairuotojai tokius pažymėjimus jau galėtų gauti –
truktų iki vienerių metų, jei procedūros būtų greitos.
Tačiau šiuo metu šiuos darbus Vidaus reikalų ministerijai, kaip valstybės įmonės „Regitra“ steigėjai pradėti netikslinga, nes Lietuva yra prisijungusi tik prie 1968 m. konvencijos ir tai neišspręstų bėdų tų vairuotojų, kurie norėtų vairuoti JAV, Japonijoje ir panašiose šalyse, į kurias pastebimas lietuvių vykimas.
