Šį pavasarį minint tarptautinę Saugaus eismo dieną, valstybės institucijos ir visuomeninės organizacijos pasirašė memorandumą, raginantį vienyti jėgas ir sistemingai dirbant siekti, kad mūsų šalies keliuose nežūtų nė vienas žmogus. VĮ „Regitra“ specialistai, prisidėję prie šio dokumento patvirtinimo, artėjant kitai svarbiai datai – lapkričio 16-ąją minimai Žuvusiųjų eismo įvykiuose atminimo dienai – apžvelgia, kas nuveikta sprendžiant memorandume apibrėžtus uždavinius.
Eismo įvykių statistika byloja, kad per keletą pastarųjų metų šioje srityje Lietuva pasiekė neblogų rezultatų. 1991 m. avarijose užgeso 1173 gyvybės, pernai - 258. Tai mažiausias skaičius per paskutinius 54-erius metus. Šiais metais tragedijų keliuose mastai panašūs į fiksuotus 2013-aisiais, tačiau, net ir padarius tokią pažangą, Lietuva tebelieka viena pavojingiausių saugaus eismo požiūriu šalių Europoje. Lyginant milijonui gyventojų tenkančių žūčių skaičių užimame 23-ąją vietą tarp 28 ES valstybių.
„Tiesą sakant, dar prieš pasirašant minėtą memorandumą mes nuosekliai dirbome, siekdami, kad eismo dalyvių požiūris į tai, kas vyksta keliuose ir gatvėse, taptų kiek įmanoma atsakingesnis. Akivaizdu, kad dauguma avarijų atsitinka dėl vadinamojo žmogiškojo faktoriaus – rizikingų sprendimų, nekultūringo elgesio, o kartai paprasčiausio neišmanymo. Kaip tik šiems dalykams ir skiriame didžiausią dėmesį. Visų pirma stengiamės užtikrinti, kad vairuotojo pažymėjimus gautų tik iš tiesų nepriekaištingai automobilį valdantys, KET teoriją bei eismo saugumo pagrindus mokantys ir realaus eismo sąlygomis gerai besiorientuojantys žmonės. Šia linkme nuolat tobulinama egzaminavimo metodika“, – teigia „Regitros“ Bendrojo skyriaus vadovas Zigmantas Staskevičius.
Kad tokios pastangos duoda teigiamų rezultatų, taip pat liudija eismo įvykių statistika: dėl vairuotojų kaltės pastaraisiais metais įvyksta apie 66 proc. incidentų keliuose, nors neseniai jiems tekanti atsakomybės dalis siekdavo 70 – 77 proc.
Z. Staskevičius atkreipė dėmesį į dar vieną „Regitros“ veiklos sritį, padedančią išvengti pačių skaudžiausių incidentų keliuose padarinių – transporto parko apsauga nuo vadinamųjų automobilių „frankenšteinų“.
„Pastaraisiais metais atlikta pasyvaus saugumo eksperimentų su automobiliais, kurie po patirtų avarijų buvo remontuojami, vadovaujantis vieninteliu kriterijumi – viską padaryti kiek galima pigiau. Pasiekti „geros“ kainos įmanoma tik atsisakant naudoti tokias remonto technologijas, įrankius bei medžiagas, kokias yra numatę automobilių gamintojai. Kitaip tariant problemas ne sprendžiant, o jas maskuojant. Jei vadovaujantis tokiais principais „sutvarkytas“ automobilis dar kartą patenka į rimtesnę avariją, jame esantys žmonės dažniausiai neturi net teorinių galimybių išlikti gyvi“, – akcentavo „Regitros“ Bendrojo skyriaus vadovas.
Šių metų liepos 1-ąją įsigaliojus Saugaus eismo įstatymo pataisoms, naujam gyvenimui prikelti tokias transporto priemones, kurios po avarijų turėjo būti utilizuotos, praktiškai nebeįmanoma. Atsiradus teisinėms prielaidoms, „Regitra“ tapo vienu pagrindinių „filtrų“, užkertančių kelią joms grįžti į eismą.
2014-11-14
